Visų dyzelinių transporto priemonių DPF/FAP filtrų valymas
DPFservisas teikia profesionalias visų dyzelinių transporto priemonių DPF/FAP filtrų (dar vadinamų suodžių bei kietųjų dalelių mikro filtrais) valymo paslaugas:
- Darbus atliekame tam sukurta DPF/FAP filtrų valymo įranga. Valymo liniją sudaro: JAV, Ispanijoje ir Lenkijoje pagaminti įrengimai.
- Valymas atliekamas 9 etapais. Valymo trukmė 1 para.
- DPF/FAP filtrų valymą atliekame visų markių lengviesiems automobiliams, komerciniam transportui, žemės ūkio technikai, sunkiajam transportui.
- Filtrus reikia pristatyti išmontavus iš automobilio, bei išsukus iš jo zondus ir temperatūrinius daviklius.
- Specialaus stendo pagalba išmatuojame DPF/FAP filtrų užsikišimą prieš ir pralaidumą po valymo.
- Video zondo pagalba patikriname ar filtras nėra mechaniškai pažeistas, tai yra ištrupėjęs vidinis korys. Pažeisti filtrai nėra valomi. Tokiais atvejais, jeigu turime sandelyje, klientams pasiūlome įsigyti jau atnaujintą ir paruoštą naudojimui filtrą.
- Visiems DPF/FAP filtrams tam specialiame įrenginyje atliekama regeneracija.
- Atliekame ir EURO3 katalizatorių valymo paslaugą, po turbo kompresoriaus, variklio gedimo, kai į katalizatorių patenka alyva.
- Servisams bei automobilių atstovams sudarius bendradarbiavimo sutartį taikome nuolaidas.
- Kiekvienam išvalytam DPF/FAP filtrui yra suteikiamas individualus garantinis numeris bei 1 metų garantija.
Kas yra DPF/FAP kietųjų dalelių, suodžių filtras ir katalizatorius?
Lengvųjų automobilių išmetimo sistemose nuo 2000m. pradėta montuoti DPF/FAP filtrus (EURO-4). 2011 metų sausio mėnesį įvedus EURO-5, DPF/FAP filtro buvimas automobiliuose su dyzeliniais varikliais tapo privalomu.
Kietųjų dalelių-suodžių filtras (angl. Diesel Particulare Filter-DPF, pranc. Filtre a Particules-FAP, vok. RubPartikelFilter-RPF) skirtas sumažinti kietųjų dalelių-suodžių kartu su išmetimo dujom patekimą į atmosferą kiekį. DPF/FAP filtras sulaiko iki 99,9% kietųjų dalelių-suodžių.
Dyzeliniuose varikliuose suodžiai susidaro nepilnai sudegus kurui. Suodžių dalelės dydis būna nuo 10 milimikrono iki 1 mikrono. Kiekviena dalelė susideda iš anglies branduolio, su kuriuo yra susijungę angliavandeniai, metalo oksidai, siera ir vanduo. Konkreti suodžių sudėtis priklauso nuo variklio darbo režimo ir kuro sudėties. Dujų išmetimo sistemoje suodžių filtras montuojamas už katalizinio konverterio (katalizatoriaus).
Pagrindiniu konstrukciniu suodžių filtro elementu yra matrica, kuri gaminama iš keramikos (silicio karbidas). Matrica patalpinta į metalinį korpusą. Keramikinė matrica turi korio tipo struktūrą sudarytą iš mažo skerspjūvio kanalų, pakaitomis uždarytų iš vienos ir kitos pusės. Šoninės kanalų sienelės turi porėtą struktūrą ir atlieka filtro funkciją. Korio skerspjūvyje matrica turi kvadrato formą. Idealiausiais laikomi koriai aštuonkampio formos. Jie turi didelį paviršiaus plotą, praleidžia didesnį išmetamųjų dujų kiekį ir užtikrina ilgesnį suodžių filtro tarnavimo laiką.
Suodžių filtro darbo eigoje išskiriami du etapai: filtravimas ir suodžių regeneracija. Filtravimo metu vyksta suodžių ir kietųjų dalelių surinkimas ir nusėdimas ant filtro sienelių. Didžiausią sunkumą dalelių surinkimui kelia, mažos dalelės (nuo 0,1 iki 1 milimikronų). Jų dalis išmetamosiose dujose yra maža (iki 5%), bet tai yra patys pavojingiausi žmogui teršalai. Šiuolaikiniai suodžių filtrai sulaiko ir šias daleles. Filtravimo metu susikaupusios suodžių dalelės sudaro kliūtį pasišalinti išmetamosioms dujoms, ko pasekoje sumažėja variklio galios parametrai (galingumas). Todėl periodiškai būtinas filtro valymas nuo susikaupusių suodžių arba regeneracija. Suodžių filtro regeneracija yra pasyvi ir aktyvi. Šiuolaikiniuose filtruose kaip taisyklė yra naudojama pasyvi ir aktyvi regeneracija.
Pasyvi suodžių filtro regeneracija vykdoma dėka aukštos išmetamųjų dujų temperatūros (apie 600 ° C), kuri yra pasiekiama varikliui dirbant prie maksimalių apkrovų. Kitas pasyvios regeneracijos būdas atliekamas naudojant specialius priedus kurui, kurie užtikrina suodžių degimą žemesnėje temperatūroje (450-500°С).
Tam tikrais variklio darbo režimais (nedidelės apkrovos, judėjimas mieste ir kita) pastebima, kad yra nepakankamai aukšta išmetamųjų dujų temperatūra, todėl pasyvi regeneracija negali vykti. Tokiu atveju yra vykdoma aktyvi (priverstinė) suodžių filtro regeneracija.
Aktyvi suodžių filtro regeneracija vykdoma priverstinai padidinus išmetamųjų dujų temperatūrą. Susikaupę suodžiai oksiduojasi (sudega). Išskiriama keletas išmetamųjų dujų temperatūros kėlimo būdų naudojant aktyvią regeneraciją:
— vėlyvas kuro įpurškimas;
— papildomas kuro įpurškimas išmetamųjų dujų išmetimo takte;
— elektrinio pašildymo naudojimas, prieš suodžių filtrą;
— papildomas kuro įpurškimas tiesiogiai prieš suodžių filtrą;
— išmetamųjų dujų pašildymas mikrobangomis
Aktyvi regeneracija vyksta esant 500-600° laipsnių temperatūrai, kurią kontroliuoja dyzelinio variklio valdymo kompiuteris. Aktyvios regeneracijos būtinumas nustatomas pagal suodžių filtro pralaidumo rodiklius, kurie yra nustatomi dėka daviklių: oro srauto matuoklio, išmetamųjų dujų temperatūros iki suodžių filtro; išmetamųjų dujų temperatūra už suodžių filtro; priešslėgio svyravimas suodžių filtre.
Atsižvelgiant į daviklių elektroninius signalus variklio valdymo kompiuteris vykdo papildomą kuro įpurškimą į kuro degimo kamerą, taip pat mažina oro padavimą į variklį ir sustabdo išmetamųjų dujų recirkuliaciją. Tuo tarpu išmetamųjų dujų temperatūra kyla iki reikiamos regeneracijai.
Suodžių filtro konstrukcija ir sistemos užtikrinančios jo darbą, yra nuolatos tobulinamos. Dabartiniu metu labiausiai paplitęs yra suodžių filtras su kataliziniu deginimu (katalizatoriumi) ir suodžių filtras su kuro priedų įvedimo sistema. Suodžių filtras su kuro priedų įvedimo sistema yra koncerno PSA (Peuqeot-Citroen) produktas. Kadangi kuro priedų įvedimo sistemos pradininkais yra laikomi prancūzai, atsirado pavadinimas FAP - filtras (nuo pranc. frazės Filtre a Particules). Analogiškas būdas įdiegtas suodžių filtruose ir kitų automobilių gamintojų.
Sistemoje naudojamas priedas turintis cerio, kuris yra pilamas į kurą ir užtikrina suodžių degimą esant mažesnei temperatūrai (450-500°С). Yra atvejų kad ir naudojantis šia sistema išmetamųjų dujų temperatūra ne visada pasiekia reikiamą, todėl sistemoje periodiškai vykdoma aktyvi suodžių filtro regeneracija. Naudojant šią sistemą suodžių filtras, kaip taisyklė, įdiegiamas atskirai už katalizatoriaus.
Priedai yra atskirame bakelyje, kurio talpa 3-5 litrai, jų užtenka 80-120 tūkts. km ridai (gamykliškai numatytam filtro tarnavimo laikui). Šis bakelis gali būti kuro bake arba už jo ribų. Priedų lygis bakelyje kontroliuojamas plūdinio tipo daviklio pagalba. Priedai į kuro baką paduodami elektrinio siurbliuko pagalba. Priedų papildymas vyksta kas kartą pilant kurą į kuro baką, proporcionaliai užpilto kuro kiekiui. Priedų padavimo pradžia ir trukmė reguliuojama variklio valdymo bloko (kai kuriuose automobiliuose atskiru elektroniniu bloku).
Yra ir šalutinis poveikis kuomet naudojami priedai. Degimo metu priedai nusėda pelenų pavidalu ant filtro sienelių ir nepašalinami iš jo standartinės regeneracijos metu, kas sutrumpina įrenginio veikimo laiką. Šiuolaikinių suodžių filtrų tarnavimo laikas yra apie 120 000 km. Gamintojai prognozuoja, kad artimiausiu metu bus filtrai kurie tarnaus iki 250 000 km ridos.
